- vėtragalvis
- vė́tragalvis, vė́tragalvė dkt. Vė́tragalvis tik rytè parsirãdo namõ.
.
.
vėtragalvis — vėtragalvis, ė smob. (1) DŽ1, Ėr, vėtragal̃vis (2) NdŽ, KŽ; Rtr, L vėjavaikis: Vėtragal̃vis nežinia kada parsiras namo Rdm. Ir išėjo taip, kad aš, vėtragalvis, vartaus kaip inkstas taukuose, o tu, mokslinčius, – skursti rš … Dictionary of the Lithuanian Language